Kiaurymėtosios plokštės naudojamos mūriniuose, monolitiniuose ir karkasiniuose pastatuose, todėl plokštės gali būti remiamos ant mūrinių, monolitinių sienų, gelžbetoninių ar metalinių sijų.
Atramose po plokštėmis dedamas cementinio skiedinio sluoksnis, užtikrinantis tolygų apkrovos paskirs-tymą (galima dėti ir siauras neopreno juosteles).
Laisvai atremtų kiaurymėtų perdangos plokščių atrėmimo zonos ilgis pateiktas lentelėje.
Plokštės storis | Atramos ilgis, mm |
---|---|
PKU 20 – PKU 26,5 | 70 |
PKU 32 – PKU 40 | 100 |
Atstumas nuo laikančiosios konstrukcijos briaunos iki išlyginamosios juostos (sluoksnio) krašto turi būti ne didesnis kaip 25 mm (1 pav.).
Plokščių atrėmimų į laikančiąsias konstrukcijas pavyzdžiai: į metalines sijas – 2–3 pav.; į laikančiąsias sienas – 4–5 pav.
Tarpai tarp plokščių (siūlės) turi būti armuojami ir užtaisomi betonu (6 pav. ):
Kai tarp dviejų gretimų plokščių reikia sumontuoti trumpesnę plokštę, jos atrėmimui naudojama metalinė atrama (detalė POK) (7 pav.):
Plokščių galuose esančios kiaurymės yra užtaisomos (užkemšamos) plastikiniais dažniausiai 50 mm ilgio kamščiais. Norint sustiprinti atramines plokščių dalis monolitiniu betonu, naudojami plastikiniai kamščiai, kurių kojelės 100 mm (turi būti nurodoma užsakyme)(8 pav.):
Norint padidinti perdangos stiprį atramose, jos gali būti jungiamos monolitinant, prieš tai išėmus betoną virš kiaurymių.
Sumontuotų plokščių dažniausiai paremti nereikia. Paremti reikia tas plokštes, kurių atraminiuose galuose ir viduryje, yra angos, išėmos didesnės negu 300 x 300 mm. Tarpai tarp plokščių galų turi būti bent 30 mm pločio ir suarmavus užbetonuojami (5–30 pav.).
Plokštės gali būti atremtos į gelžbetonines sijas. Atrėmimo zonos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 70 mm. Priklausomai nuo gelžbetoninės sijos formos, plokštės gali būti remiamos į pačią siją arba jos lentynas. Išilginis tarpas tarp plokščių turi būti ne mažesnis kaip 30 mm ir yra užpildomas betonu (be armavimo). Tuo atveju, kai skaičiuojant sijas (rygelius) įvertinama sumonolitinimo įtaka sijos stipriui, sumonolitintas betonas turi būti armuojamas (10–11 pav.).
Plokščių rėmimo į gelžbetonines sijas konstrukcinių sprendimų pavyzdžiai pateikti 9–18 pav.
Jungiančiosios armatūros užlaidos už atramos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 1000 mm.
Plokščių atraminėse zonose pašalinama viršutinė lentyna (atidengiamos plokščių kiaurymės). Sudėjus armatūrą į kiaurymes ir išilgines siūles, jos sumonolitinamos C30/37 klasės betonu. Norint padidinti kiaurymėtųjų perdangos plokščių standį (sumažinti įlinkį) bei padidinti laikomąją galią armatūros kiekis turi būti parenkamas apskaičiavimais, įvertinant pasikeitusią perdangos plokštės skaičiuotinę schemą. Šiuo atveju į kiaurymes rekomenduojama dėti plokščiuosius armatūros strypynus. Skersinės armatūros kiekis turi būti parenkamas pagal lenkiamųjų elementų armavimo skersine armatūra konstravimo nuorodų reikalavimus. Kai armatūra į viršutinę zoną dedama norint padidinti plokštės laikomąją galią ar sumažinti įlinkius, armatūros užlaidos už atramos ilgis turi būti parenkamas pagal betoninių ir gelžbeto-ninių konstrukcijų projektavimo reglamentą, rekomenduojama imti lygų 1/3l (čia l – tarpatramio ilgis).
Vaizdas iš viršaus
Norint padidinti plieninės sijos standumą bei plokštes padaryti nekarpytas, naudojamos plieninės sijos su perforuota sienele (17-18 pav.). Sijų vidurinė dalis ir tarpai tarp plokščių galinių briaunų ir sijos siene-lių monolitinami betonu, ne žemesnės kaip C30/35 betono klasės.
Norint padidinti plieninės sijos standumą bei plokštes padaryti nekarpytas, naudojamos plieninės sijos su perforuota sienele (17-18 pav.). Sijų vidurinė dalis ir tarpai tarp plokščių galinių briaunų ir sijos siene-lių monolitinami betonu, ne žemesnės kaip C30/35 betono klasės.
Plokštės į sienas dažniausiai remiamos per cementinio skiedinio išlyginamąjį sluoksnį arba neopreno juostas. Neopreno juostos gali būti vartojamos nedidelio aukštingumo pastatams (1–2 aukštų) arba mišriose (platforminėse-kontaktinėse) sandūrose. Tuo atveju, kai vartojami neopreno intarpai, apskai-čiuojant daugiaaukščių pastatų įražas, būtina įvertinti horizontaliųjų sandūrų padidintą deformatyvumą (slankumą).
Horizontaliųjų sandūrų paskirtis – perduoti vertikaliąsias apkrovas. Pagal apkrovų perdavimo pobūdį horizontaliosios sandūros gali būti platforminės ir mišriosios.
Platforminėse sandūrose apkrova perduodama per perdangos plokščių atraminius ruožus ir horizonta-liąsias skiedinio siūles. Rekomenduojamas horizontaliųjų skiedinio siūlių storis yra 15–20 mm. Norint padidinti platforminių sandūrų laikomąją galią, rekomenduojama kiaurymėtųjų plokščių tuštumas užpil-dyti betonu plokštės atramos į sieną ilgyje.
Kai plokščių atrėmimo į sieną ilgis yra mažas, rekomenduojama į plokščių kiaurymes įdėti armatūros strypynus ir kiaurymes monolitinti (29–30 pav.). Toks konstrukcinis sprendimas padidina horizontaliųjų sandūrų stiprumą ir patikimumą. Sandūrų armavimas (dedant armatūros strypynus į plokščių kiau-rymes) rekomenduojamas ir esant pakankamam perdangos plokščių atrėmimo ilgiui, norint padidinti sandūros patikimumą. Monolitinimui rekomenduojama vartoti betoną su susitraukimą mažinančiais priedais.
Kai sandūra įrengiama armuojant, kiaurymės monolitinamos armatūros inkaravimo zonos ilgyje.
Vertikalioji apkrova į apatinę sieną gali būti perduodama tiesiogiai per monolitinimo betoną, šiuo atveju pašalinama plokštės lentyna plokštės atrėmimo į sienas zonos ilgyje.
Mišriose horizontaliose sandūrose apkrova į apatines sienas perduodama per perdangos plokščių atraminę zoną ir monolitinimo betoną ar tiesiogiai sienų sąlyčio vietoje. Dažniausiai tokios sandūros konstrukciniai sprendimai naudojami atremiant plokštes į kraštines sienas.
Mūrinės sienos gali būti vienasluoksnės arba sluoksniuotosios. Išorinėse sluoksniuotose sienose per-dangos plokštės yra atremiamos į vidinį laikantįjį sluoksnį (20 pav.). Plokštės atrėmimo zonos ilgis turi būti apskaičiuojamas ir ne mažesnis kaip 120 mm. Montuoti plokštes į griovelius (išėmas), paliekamus mūrijant sieną, draudžiama. Plokštės atrėmimo zonos ilgis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į glemžiamąjį mūro stiprį.
Plokštes atremiant į gelžbetonines arba betonines sienas atrėmimo zonos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 100 mm, ir ne mažesnis kaip 0,008xl, kur l – skaičiuotinas tarpatramio ilgis. Tarpas tarp plokščių užpildomas betonu.
Gamyklinių angų plotis gali būti iki 400 mm. Angos ilgis priklauso nuo jos padėties plokštėje. Mažos angos formuojamos plokštės išilginių kiaurymių centre. Vienoje plokštėje gali būti iki trijų angų. Angos formuojamos gamybos metų. Angų briaunos yra šiurkščios. Plokščių, kuriose angos numatomos dides-nės nei kiaurymės plotis, armavimas turi būti perskaičiuojamas.
Angų dydžiai ir išdėstymo vietos pateikiamos 31 pav.
Angų išdėstymo sąlygos:
2. Plokštės PKU 26.5
3. Plokštės PKU 32 ir PKU 40
Perdangoje įrengiant angas laiptams, viena arba dvi plokštės yra pjaunamos ties angos kraštu. Šios plokštės yra atremiamos į PEIKKO PETRA plokščių pakabas. Šios pakabos parenkamos, atsižvelgiant į plokštės svorį, perdangos naudingąsias apkrovas bei sijos ilgį.
Kiekvienu konkrečiu atveju, gavus perdengimo planus (plokščių su išėmomis ir angomis brėžinius) skaičiuojama plokščių laikomoji galia ir armavimas.
Plokščių tipas | Oro garso izoliacijos koeficientas Rw, dB | Smūgio garso izoliacijos koeficientas L‘n,w , dB | Šiluminė varža Rt, m²K/W |
---|---|---|---|
PKU 20 | 47 | 79 | 0.16 |
PKU 22 | 50 | 76 | 0.16 |
PKU 26.5 | 52 | 75 | 0.18 |
PKU 32 | 54 | 74 | 0.20 |
PKU 40 | 57 | 70 | 0.223 |
Pastaba: Kiaurymėtųjų plokščių (aukštis > 0,2 m) šiluminė varža apytiksliai gali būti įvertinta taip:
RC=0,35(h+0,25),
čia:
RC – kiaurymėtųjų plokščių šiluminė varža (išskyrus kontaktinę varžą) išreiškiama m²K/W (kvadra-tiniai metrai padauginti iš Kelvino laipsnių ir padalyti iš vatų);
h – bendras konstrukcinio elemento storis metrais.