Šiuolaikinėje statybos pramonėje vis daugiau degių medžiagų naudojama siekiant pagerinti statinių energetines savybes bei statinių estetinę išvaizdą taikant fasado šiltinimo sistemas.
Visuotinai priimta, kad degių medžiagų, o ypatingai polistireninio putplasčio naudojimas fasado šiltinimo sistemose siejamas su gaisro pavojumi, šių medžiagų panaudojimas išoriniuose sluoksniuose lemia spartų liepsnos išplitimą į statinio viršų.
Siekiant objektyviai įvertinti polistireninio putplasčio pavojų ir įtaką fasado šiltinimo sistemose gaisro metu, buvo atkartoti statinių gaisrai visuotinai priimtais pavojingiausiais scenarijais.
Bandymų pagal LST EN ISO 11925-2:2010 “Reakcijos į ugnį bandymai. Gaminių užsidegamumas tiesiogiai veikiant liepsna. 2 dalis. Bandymas pavieniu liepsnos šaltiniu” metu polistireninio putplasčio gaminiai tirpo, tačiau jų užsiliepsnojimas neįvyko.
Bandymų orientuojantis į DIN 4102-20 (projektas) „Statybinių medžiagų ir konstrukcinių elementų reakcija į ugnį. 20 dalis. Gaisro poveikio išorinių sienų apdailai papildomas įvertinimas“ metu deformavosi ir trupėjo išorinis tinko sluoksnis, pro atsidarusias ertmes lašėjo ištirpusio EPS masė, kuri veikiama kaitros liepsnojo, o poveikiui mažėjant geso.
Daugiau informacijos ir visas tyrimas bei tyrimo išvados adresu www.epsa.lt.
Bandymą kviečiame pasižiūrėti https://www.youtube.com/watch?v=rBxXP6dmmcM