„Geoporas“ – ilgaamžė ir tvari termoizoliacinė medžiaga

Tokias namo konstrukcijas, kaip cokolis bei rūsio sienos, veikia nuolatinė drėgmė, grunto spaudimas, kitos jėgos, todėl termoizoliacinė medžiaga, skirta šioms konstrukcijoms šiltinti, turi pasižymėti ypatingomis savybėmis.

Akcinė bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“ siūlo termoizolicinių produktų naudotojams specialios paskirties polistireninį putplastį – mažai vandens įgeriantį „Geoporą“. Nuo įprasto polistireninio putplasčio „Geoporas“ skiriasi mažesniu ilgalaikiu įmirkiu panardinus jį į vandenį. Polistireniniam putplasčiui „Geoporas“ gaminti naudojama speciali jo gamybai skirta žaliava, keičiamas technologinio proceso režimas.

Bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“ rekomenduoja naudoti „Geoporą“ šiose konstrukcijose: rūsio išorinėse sienose, kurioms reikalinga šilumos izoliacija, apsaugota nuo mechaninių pažeidimų, su vidutine apkrova, tenkančia šiai termoizoliacijai; grindyse su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu, kuris gali turėti sąlytį su gruntu, kurioms nekeliami reikalavimai dėl garso izoliacijos, o apkrova, tenkanti grindų paviršiui – vidutinė (tai gali būti ne tik gyvenamieji namai, bet ir kavinės, pobūvių salės, restoranai ir pan.).

Specialios paskirties polistireninis putplastis „Geoporas“ minėtose konstrukcijose sėkmingai gali konkuruoti su ekstruziniu polistireniniu putplasčiu (XPS). „Geoporas“ pasižymi šioms konstrukcijoms pakankamomis fizinėmis – mechaninėmis savybėmis, nežymiai nusileidžiančiomis ekstruziniam polistireniniam putplasčiui, o vertinant pagal kainą yra gerokai pigesnis už ekstruzinį polistireninį putplastį. Bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“ gali pateikti ne tik standartinių geometrinių matmenų plokštes, bet ir išpjauti šias plokštes pagal klientų pageidavimus – tai irgi vienas iš „Geoporo“ pranašumų.

„Didžiausią patirtį naudojant analogišką „Geoporui“ polistireninį putplastį turi skandinavai, ypač suomiai. Pagal Suomijoje galiojančius reikalavimus, tiesiogiai su nuolatine drėgme kontaktuojantis termoizoliacinis sluoksnis gali būti įrengtas tik iš ekstrūzinio polistireninio putplasčio arba polistireninio putplasčio. Pastarojo plokštės Suomijoje yra populiaresnės, jos sudaro 80 % visų minėtoms atitvaroms apšiltinti naudojamų termoizoliacinių medžiagų“, – sakė bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ technologijų ir kokybės direktorius Arnoldas Baško.

Kadangi suomiai ir švedai turi didžiausią įdirbį šioje srityje, A. Baško pateikė duomenis apie skandinavų atliktus bandymus, jų rekomendacijas ir skaičiavimus, kuriais pagrįstas „Geoporo“ panaudojimas.

Antai visose Europos šalyse, tarp jų ir Suomijoje, „Geoporo“ plokščių naudojimui yra taikomos nacionalinės normos ar taisyklės. Pagrindiniai jų reikalavimai visose šalyse yra panašūs:

• gniuždomasis įtempis, kai gaminys deformuojamas 10 % (EN 826), turi būti ≥100 kPa;
• šilumos laidumo koeficiento vertė (EN 12667) λ10 = 0,035 – 0,040 W/mK;
• ilgalaikis įmirkis panardinus vandenyje po 28 parų (EN 12087) turi siekti < 2 % (tūrio).

Suomijos techninių tyrimų centras technologijos institutas ųtyrimų (VTT), ištyręs 15–20 metų su gruntu tiesiogiai besilietusias pamatų izoliavimui naudotas polistireninio putplasčio plokštes, nustatė tik 0,5–2 % faktinį vandens įmirkį.

1996 metais Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija (EUMEPS) finansavo specialų „Geoporo“ tipo polistireninio putplasčio panaudojimo efektyvumą įrodantį projektą. Šį projektą atliko Suomijos ir Švedijos mokslinių tyrimų institutai (atitinkamai VTT ir „Statens ProvningSanstalt“, SP). Atlikti tyrimai taip pat patvirtino, kad sąlytyje su gruntu esančio polistireninio putplasčio vandens įmirkis neviršija 2 %.

Vokiečių mokslininkai yra ištyrę vandens įmirkio įtaką polistirenininio putplasčio šilumos laidumo savybėms. Jie nustatė, kad polistireniniam putplasčiui įgėrus 1 % vandens, šilumos laidumo koeficiento vertė pablogėja tik (3,8 ± 0,6) %. Per tuos pačius bandymus nustatyta, kad atitvarose, kurių termoizoliacinis sluoksnis neturi tiesioginio kontakto su vandeniu, polistireninis putplastis įgeria tik 0,1 %, o šilumos laidumas padidėja tik 0,4 %.

Įvertinant tokį mažą šilumos laidumo padidėjimą, Europoje yra priimta, kad šiais panaudojimo atvejais projektinis polistireninio putplasčio šilumos laidumas λu yra lygus deklaruojamam šilumos laidumui λD. Kai polistireninio putplasčio plokštės – „Geoporas“ – nuolat turi sąlytį su vandeniu, t. y. pamatuose, cokoliuose, šilumos laidumo koeficientas dėl drėgmės turi būti perskaičiuojamas remiantis EN ISO 10456 „Statybinės medžiagos ir gaminiai. Šiluminių dydžių deklaruojamųjų ir projektinių verčių nustatymas“. Šilumos laidumo priklausomybė nuo vandens įgeriamumo pagal EN ISO 10456 pateikta lentelėje nr. 1.

Remiantis ilgalaikiais suomių bandymais buvo nustatyta, kad jeigu drenavimo sistema yra tinkamai įrengta, faktinis „Geoporo“ vandens įmirkis yra du kartus mažesnis, nei jei jis ilgą laiką būtų laikytas visiškai panardintas į vandenį. O jeigu nėra įrengta drenavimo sistema arba termoizoliacinis sluoksnis yra įrengtas žemiau gruntinio vandens lygio, tada skaičiuojama, kad faktinis vandens įmirkis tolygus ilgalaikiam vandens įmirkiui medžiagą visiškai panardinus.

1997 metais Suomijos VTT sudarė faktinio vandens įmirkio ir šilumos laidumo koeficiento vertės perskaičiavimo dėl įmirkio koeficiento priklausomybės lentelę nr. 2.

„Gali kilti natūralus klausimas – ar nepablogėja polistireninio putplasčio savybės, ar jis nesuyra nuo šaldymo–šildymo ciklų, kurie yra būdingi mūsų klimatui. Kanados, Suomijos mokslininkams atlikus daug bandymų buvo nustatyta, kad polistireninio putlasčio plokštės yra ilgaamžės, jų savybės nepakinta net po daugkartinių šaldymo–šildymo ciklų“, – pasakojo A. Baško.

Jis pateikė pavyzdį, kai buvo tirtos polistireninio putplasčio plokštės, kurių tankis ρ ≥ 20 kg/m³. Po 300 šaldymo–šildymo ciklų, taikant gniuždomąjį įtempį, kai gaminys deformuojamas 10 %, šilumos laidumas liko nepakitęs. Anot „Ukmergės gelžbetonio“ technologijų ir kokybės direktoriaus A. Baško, tai reiškia, kad konstrukcijose polistireninio putplasčio savybės išliks nepakitusios ištisus dešimtmečius.

Viena dažniausiai naudojamų termoizoliacinių medžiagų – polistireninis putplastis – išrastas daugiau kaip prieš 65 metus. Vokiečių kompanija BASF ne kartą yra atlikusi įvairius šios medžiagos bandymus, norėdama nustatyti jos ilgaamžiškumą, panaudojimo galimybes. Per vieną tokių bandymų iš eksploatuojamo pastato, statyto prieš keliasdešimt metų, buvo paimtas tyrimams šios termoizoliacinės medžiagos mėginys. Išsamūs tyrimai parodė, kad metams bėgant medžiagos ypatybės nėra pakitusios, jos nė kiek nesuprastėjusios.

Taip buvo paneigtas mitas, kad polistireninis putplastis sensta, jo charakteristikos prastėja, ypač šilumos laidumo. Moksliniai tyrimai parodė, kad nieko panašaus nevyksta. Polistireninio putplasčio sudėtyje yra net 98 proc. oro. Ši medžiaga yra šimtu procentų perdirbama gaminant kitus produktus ar tą patį polistireninį putplastį. Tad vertinant per tvarumo prizmę, polistireninis putplastis turi daug teigiamų ypatybių.

Nors ilgalaikis vandens absorbcijos nustatymas difuzijos būdu pagal EN 12088 nėra privalomas Suomijoje, bet palyginimui su ekstrūziniu polistireniniu putplasčiu buvo atlikti bandymai. Tiek „Geoporo“, tiek XPS bandymų rezultatai buvo vienodi, t. y. < 3 %, ir abi šios medžiagos yra priskiriamos tai pačiai klasei – WD3. „Geoporo“ plokštės kartu su tinkamai įrengta hidroizoliacija ne tik sumažins šilumos nuostolius, bet ir pailgins pastatų eksploatavimo laiką. AB „Ukmergės gelžbetonis“ gamina vieno tipo polistireninį putplastį – „Geoporas EPS 100“. Šį pasirinkimą lėmė Europos polistirenio putplasčio gamintojų asociacijos (EUMEPS) rekomendacijos ir Lietuvos polistireninio putplasčio asociacijos paruoštos taisyklės ST 2124555837.01:2013 „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu“. Straipsnį paruošė portalas „Statyk“. https://naujienos.alfa.lt/leidinys/statyk/geoporas-ilgaamze-ir-tvari-termoizoliacine-medziaga/